Medicinos laboratorijų įrangos verslu bei papildų gamyba užsiimantys Lietuvos verslininkai žengia į naują nišą – alergijų tyrimų rinką. Gavusi banko finansavimą, įmonė „Imunodiagnostika“ savo skaitmeninėse klinikose vartotojams pasiūlys naują beveik penkerius metus kurtą molekulinį kraujo tyrimų modelį.
„Imunodiagnostikos“ vadovas Tautvydas Gylys sako, kad Lietuvos mokslininkų bei inovatorių sukurtas, dirbtiniu intelektu ir gyva gydytojų priežiūra paremtas modelis turi potencialo supurtyti alergijų rinką, kuri apima maždaug kas dešimtą šalies gyventoją. Kraujo tyrimų paslaugos bus teikiamos bendrovės valdomose skaitmeninėse klinikose, kurių plėtrą finansuoja „Urbo“ bankas (buvęs Medicinos bankas).
„Alergijų rinka yra didelė ir nuolat auganti. Lietuvoje ją riboja aukštos tyrimų kainos, kuri alergijos atveju gali svyruoti iki poros šimtų eurų. Dažnu atveju tai yra didelė pinigų suma, kurią ne kiekvienas gali sau leisti. Manome, kad tyrimus pavertus plačiai prieinamais, atsiskleis tikrasis alergijų paplitimas, o mes tikimės tapti šių negalavimų diagnostikos rinkos lyderiais“, – teigia T. Gylys.
Molekulinį kraujo tyrimo modelį apie penkerius metus kūrė mokslininkų ir inovatorių komanda, bendradarbiauta su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru, Santaros klinikomis.
Naujasis kraujo tyrimų metodas paremtas dirbtiniu intelektu, kuris ne tik analizuoja konkretaus paciento tyrimo rezultatus, bet ir atsižvelgia į jo ligos istoriją, simptomus, nusiskundimus. Galutinį atsakymą peržiūri gydytojai alergologai, kurie esant poreikiui gali suteikti išsamesnę konsultaciją, paskirti gydymą bei reikalingus vaistus.
Pasak įmonei finansavimą suteikusio „Urbo“ banko valdybos nario ir Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, Lietuva sveikatos priežiūros srityje atskleidžia vis didesnį potencialą, siūlydama modernius aktualių problemų sprendimo būdus.
„Žavi Lietuvos verslų inovatyvumas, nukreiptas į realių problemų sprendimą. Alergijos yra vieni dažniausių sveikatos sutrikimų šiuolaikinėje visuomenėje, tad investicijos į modernius diagnostikos sprendimus ne tik kurs pridėtinę vertę, bet ir leis pagerinti gyvenimo kokybę šių ligų kamuojamiems pacientams“, – sako J. Ivaška.
„Imunodiagnostika“ pasirinko vienintelį rinkoje darbo su pacientu modelį, kuris paremtas partneryste su kraujo tyrimų laboratorijomis, tuo tarpu patį tyrimą ir jo interpretavimą atlieka, kitas susijusias paslaugas teikia, su pacientu bendrauja bendrovė per skaitmenines kraujo tyrimų klinikas.
Anot T. Gylio, jei pacientas alergiškas, pavyzdžiui, žemės riešutams, paprastai jam neužtenka tik šio fakto, nes jautrinti gali tik kažkuris vienas baltymas. Žmogus turėtų žinoti, ar šis baltymas geba suirti aukštoje temperatūroje gaminant maistą, ar ne, kokiame maiste šis baltymas atsikartoja ir lemia kryžmines alergijas.
„Alergijos gali iš esmės paveikti gyvenimo kokybę, savijautą, tačiau ne visi žmonės išgali tokius tyrimus įpirkti. Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo ne tik sukurti molekulinio kraujo tyrimo technologiją, bet ir perkurti jos pardavimo modelį, kiek įmanoma atpiginant paslaugą. Tikimės, kad po 3-5 metų būsime alergijų kraujo tyrimų rinkos lyderiais. Patį rinkos dydį nusakyti sudėtinga, nes Lietuvoje jį šiuo metu riboja ir supratimą iškreipti gali aukštų kainų lubos“, – aiškina jis.
Valstybės duomenų agentūra skelbė 2019 metų šalies gyventojų sveikatos tyrimą, kuriame dalyvavo šalies gyventojai nuo 15 metų amžiaus. Jo duomenimis, 2019 metais alergija skundėsi 10,9 proc., arba apytiksliai kas dešimtas šalies gyventojas. 2014 metais tokių buvo 7,6 proc., arba 3,3 punkto mažiau. Šiuo atveju alergijos sąvoka apėmė alerginę slogą, šienligę, akių uždegimą, alergiją maistui ir kitas alergijas, išskyrus alerginę astmą.
„Imunodiagnostika“ nuotr.
