Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atsižvelgdama į sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2019“ atskleistas tam tikras rizikas norint gauti siuntimą medicininei reabilitacijai, atliko vaikų, suaugusiųjų, apmokamos PSDF lėšomis, ir pareigūnų, apmokamos VRM lėšomis, reabilitacijos reglamentavimo antikorupcinius vertinimus. Nustatyta, kad neaiškūs bendradarbiavimo su reabilitacijos įstaigomis sudarymo kriterijai, ne visada pacientai informuojami apie galimybę rinktis iš daugiau nei vienos įstaigos ir tik labai maža dalis reabilitacijos įstaigų teikia galimybę registruotis internetu bei matyti įstaigos užimtumą.
Įvertinus reabilitacijos proceso reglamentavimą, neaišku, kaip sudaromos bendradarbiavimo sutartys tarp pacientus siunčiančių sveikatos priežiūros įstaigų ir juos priimančių reabilitacijos įstaigų: kaip atrenkamos įstaigos, ar sutartys turi būti sudaromos su visomis ar tik tam tikrus kriterijus atitinkančiomis įstaigomis. STT siūlo įvertinti bendradarbiavimo sutarčių tikslingumą ir jų atsisakyti arba nustatyti aiškius jų sudarymo kriterijus.
Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinės ligonių kasos jau 2015 m. pripažino, kad vienos reabilitacijos įstaigos siūlymas „bendradarbiauti“ yra neteisėtas ir kelia korupcijos riziką. Tačiau praktikoje pasitaiko situacijų, kai pacientams siūlomas tik gydančiai įstaigai priklausantis reabilitacijos padalinys ir nesuteikiama informacija apie paciento galimybę rinktis bet kurią reabilitacijos įstaigą ar padalinį Lietuvoje. Siūloma įtvirtinti, kad tokios informacijos suteikimas būtų privalomas.
Tik nedidelė dalis reabilitacijos įstaigų suteikia galimybę pacientams registruotis internetu per portalą sergu.lt, kur pacientai gali matyti realų įstaigos užimtumą, laisvas vietas. Didžioji dalis įstaigų registraciją vykdo telefonu ar el. paštu. Situacijos, kai visą informaciją apie pacientų registracijai skirtus laikus valdo įstaigos darbuotojai, kelia korupcijos riziką. Reabilitacijos įstaigoms siūloma sudaryti galimybę pacientams patiems registruotis išankstine tvarka per portalą sergu.lt ar kitomis priemonėmis užtikrinti viešą informaciją apie ilgesnio laikotarpio įstaigos užimtumą ir laisvas vietas įstaigų internetinėse svetainėse.
Taip pat, įvertinus reabilitacijos proceso reglamentavimą, nustatyta, kad jame yra tam tikrų išimtinių nuostatų, pavyzdžiui, kad antrajam reabilitacijos etapui iš pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų pacientai gali būti siunčiami tik išimties tvarka. Neaišku, kokiais kriterijais remiantis nusprendžiama, ar atvejis yra išimtinis.
Įvertinus Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų medicininės reabilitacijos reglamentavimą, nustatyta, kad nėra aišku, kodėl vienais atvejais būtina pagrįsti tik paslaugų ar tyrimų mažinimą, o kitais atvejais – ir didinimą. STT manymu, pagrindimo reikėtų visais atvejais, nes tai susiję su reabilitacijos procedūrų tęsimu ir papildomu viešųjų lėšų naudojimu.
Pastebėtos nevienodos nuostatos dėl pareigūnų reabilitacijos kartu su lydinčiu asmeniu. Pagrindiniame Reabilitacijos tvarkos apraše tokios nuostatos neįtvirtintos, o kai kurių reabilitacijos įstaigų vidaus teisės aktuose tokia galimybė nustatyta. Siūloma aiškiai sureguliuoti, kokiais atvejais reabilitacija galima su lydinčiais asmenimis. Taip pat nėra aiškūs atvejai ar kriterijai, kada fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai konsultacijos metu pareigūnus patys užregistruoja reabilitacijai.
Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir reabilitacijos įstaigos per 2 mėnesius turės informuoti STT, kaip įvykdyti ar numatomi vykdyti pateikti pasiūlymai.
STT informacija
