„Kai esi išalkęs, griebk...“, – turbūt ši frazė buvo girdima ne vienos reklamos garso takelyje. Tai, kad alkanas žmogus renkasi mažesnę ir brangesnę maisto porciją dabar, o ne pigesnę ir didesnę vėliau, mokslininkų nestebina, tačiau, jų teigimu, išalkęs žmogus gali priimti ir daugiau neracionalių ir su maistu nesusijusių sprendimų, pavyzdžiui, skubotai investuoti.
Straipsnyje „Hunger increases delay discounting of food and non-food rewards” Dundee universiteto mokslininkai atliko eksperimentą ir nustatė, kad maisto trūkumas pakeičia žmogaus vertinimo ir sprendimo priėmimo sistemą, o žmonių poelgiai kartais gali tapti ir nelogiškais.
Pavyzdžiui, alkanas žmogus sprendimus nori daryti skubotai ir rezultatą matyti iš karto. Tokia elgsena, pasak mokslininkų, gali turėti ir neigiamų padarinių, jei alkanas žmogus priiminės esminius jo gyvenimo sprendimus. Mokslininkai pataria, kad išalkus reiktų vengti investuoti, spręsti šeimynines ar asmenines problemas. Pasirodo, net kreipdamiesi į gydytoją alkani žmonės rinksis brangiausią ir greičiausiai suveikiantį medikamentą, o ne, pavyzdžiui, pasirinks pigesnį ir turintį mažiau šalutinių poveikių, bet trunkantį ilgiau gydymą.
Mokslininkų Jordano Skrynka ir Benjamino Vincento straipsnis publikuotas žurnale „Psychonomic Bulletin&Review”.
Tyrėjai rėmėsi ir kitų mokslininkų anksčiau atliktais eksperimentais, kurie padėjo daugiau sužinoti apie nikotino bado įtaką žmonių elgsenai. Iš esmės modelis yra labai panašus – jei žmogus labai nori rūkyti, jis bus pasiryžęs sumokėti daugiau dabar nei šiek tiek pakentėti. Visgi mokslininkus stebina įvairių medžiagų poveikis kitiems visiškai su valgymu ar rūkymu nesusijusiems sprendimams. Peršasi išvada, kad jeigu žmogui kažko trūksta, jis linkęs už tai sumokėti daugiau, bet gauti dabar ir netgi pamiršti kitus parametrus, pavyzdžiui, kokybės.
Panašūs eksperimentų rezultatai gauti ir tiriant nuo opioidų ir sekso priklausomus žmones.
Atlikdami „alkanų žmonių“ eksperimentą minėti mokslininkai gavo Universiteto etikos komisijos leidimą ir tyrė savanorius. Tyrime dalyvavo 50 savanorių (28 moterys ir 22 vyrai). Pirmo etapo metu jie turėjo būti nevalgę 2 valandas, o antro – 10 valandų iki eksperimento. Tada buvo matuojamas gliukozės kiekis kraujyje, eksperimento dalyviai turėjo užpildyti klausimyną, susijusį su elgsena ir sprendimų priėmimu.
Iš esmės mokslininkams rūpėjo, kiek alkanas žmogus yra pasiryžęs paaukoti, kai kalbama apie maistą, atsisunčiamas dainas ir pinigus. 20 svarų buvo prilyginta 20 dainų atsisiuntimui ir 20 plytelių šokolado.
Praėjus 2 valandoms po valgymo, mokslininkai neatrado jokių „keistenybių“, tačiau 10 valandų nevalgiusiais žmonėmis jau buvo galima manipuliuoti.
Paaiškėjo, kad net ketvirtadaliui iš jų, priimant su maistu nesusijusius sprendimus, pasireiškė „šalutinis“ alkio efektas. Jie rinkosi greitesnę naudą tiek kalbant apie pinigus, tiek apie dainų atsisiuntimą. Vadinasi, žmonės darėsi nekantrūs ir rinkosi mažiau ir mažesnę kokybę dabar, nes nesutiko arba nenorėjo laukti.
Pavyzdžiui, alkani žmonės rinkosi dainas nemokamai atsisiųsti už 3 dienų, nors už mėnesio galėtų nemokamai atsisiųsti du kartus daugiau nemokamų kūrinių.
Kaip tai paaiškinti? Galima remtis viena teorija, kuri teigia, jog taip veikia mūsų nervų sistema. Streso sąlygomis jai paprasčiausiai rūpi išlikti ir apsisaugoti, o ne eikvoti energiją ieškant galbūt geresnės alternatyvos.
Kitos, adaptacijos teorijos, šalininkai remiasi bičių tyrimais, kurių metu alkanos bitės rinkosi jau žinomus, tačiau beišsenkančius maisto šaltinius, o ne naujus neribotų išteklių. Rodosi, tokiu atveju noras mokytis ir pažinti dar neatrasta tampa ne pačia svarbiausia funkcija ir gebėjimu.
Lrt.lt
