Nepaisant gausybės prevencinių kampanijų, odos vėžio ir melanomos susirgimų nemažėja. Medikai primena, kad skiepų nuo šios ligos nėra – organizmo apsauga turime rūpintis patys, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Tyrimai rodo, jog 88 proc. žmonių supranta, kad deginimasis didina odos vėžio atsiradimo riziką, bet tik 18 proc. visada saugosi nuo saulės.
„Odos vėžys yra didėjanti problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Nepaisant gausybės prevencinių ir informacinių kampanijų, vis dar niekaip nepavyksta suvaldyti augančio sergančiųjų skaičiaus. Daugėja odos vėžio susirgimų, nemažėja ir melanomos atvejų. Jei norit išvengti odos vėžio, nesideginkit“, – sako Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, gydytoja dermatovenerologė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Profesorė teigia, kad viena iš melanomos gausėjimo priežasčių yra visuomenėje vyraujantys mitai, dėl kurių gyventojai į odos vėžį žiūri aplaidžiai.
1. „Sveikas įdegis“. Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad buvimas saulėje nekenkia odai, jei deginamės saikingai. Gydytojai dermatovenerologai terminą „sveikas įdegis“ iš savo žodynų seniai išbraukė – UV spinduliai yra žmogui mokslo pripažintas kancerogenas. Paskui šį terminą žengia ir mados pasaulis.
2. Kremas nuo saulės veikia visą dieną ir apsaugo nuo odos vėžio.Gydytojai perspėja – jei deginatės, apsauginis nuo saulės kremas neapsaugo mūsų odos nuo ilgalaikio pažeidimo ir odos vėžio. Apsauginis kremas apsaugo tik nuo odos nudegimo – ūmaus odos pažeidimo UVS. Be to, jis veikia tik apie dvi valandas, tad būnant saulėje privalu teptis kūną mažiausiai 3–4 kartus per dieną.
„Svarbu nepamiršti, apsauginiai kremai nuo saulės 100 proc. nenumalšina UV rizikos, o tik ją sumažina. Apsauginiai kremai skirti toms kūno vietoms, kurių negalima pridengti rūbais. Bet jei deginsiesi – niekas neapsaugos, pažaida bus“, – sako M. Bylaitė-Bučinskienė.
3. Melanoma – mirties nuosprendis. Prof. M. Bylaitė-Bučinskienė atkreipia dėmesį, kad odos vėžį galima atpažinti ir pastebėti, ši diagnozė sėkmingai gydoma, ypač ankstyvose ligos stadijose. Didžiausia problema, kad maždaug pusė žmonių, pastebėję pirmuosius odos vėžio požymius, delsia kreiptis į gydytoją net 3–6 mėnesius. „Savalaikis gydymas šiuo atveju yra esminis rodiklis, padedantis užkirsti kelią ligos plitimui“, – pabrėžia profesorė.
4. Pavasarinė saulė nepavojinga. Gydytojų teigimu, UV spindulius saulė skleidžia tiek pavasarį, tiek žiemą, o pirmoji pavasarinė saulė gali pakenkti labiau nei karšiausiais vasaros mėnesiais, nes šilumos išsiilgę žmonės skuba ja džiaugtis ir pamiršta apsaugos priemones.
„Dažnai neįvertiname, kad perteklinio deginimosi pasekmės gali pasireikšti tik po daugelio metų. Jei oda buvo stipriai pažeista UV spindulių, vyresniame amžiuje vienas po kito gali „dygti“ odos vėžiukai“, – priduria M. Bylaitė-Bučinskienė.
5. Saulė kenkia tik šviesiaodžiams. Tiesa, kad tamsesnę odą turintys žmonės yra labiau apsaugoti nuo neigiamo saulės spindulių poveikio. Tačiau manymas, kad saulės spinduliai tamsiaodžiams ar jau įdegusiems žmonėms nekenkia, neturi nieko bendro su realybe.
Labiausiai apsauga nuo saulės turėtų rūpintis šviesiaodžiai, baltaplaukiai ir mėlynakiai, nes jie yra didesnėje rizikos zonoje, tačiau tinkamomis apsaugos priemonėmis turėtų pasirūpinti visi.
Lrt.lt
