Pėdų skausmai, sunkumai randant tinkamą avalynę ir nemalonus estetinis vaizdas – tokius nepatogumus patiria tūkstančiai, kenčiančių dėl pėdos deformacijos, į išorę iškrypus piršto kaului, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pirmosios „Hallux valgus“ (liet. „kauliukas“) operacijos atliktos dar 1836 m., šiandien jų skaičiuojama dešimtimis tūkstančių per metus.
Kaip atsiranda?
„Hallux Valgus“ – sudėtinė pėdos deformacija. Tai pirmojo piršto iškrypimas, dažnai ir pasisukimas į išorę, link antrojo piršto. Pirmajam padikauliui krypstant į vidų, susiformuoja vadinamasis „kauliukas“ – išsikišimas.
„Bėgant laikui, pirmojo padikaulio išlindusi į vidų galva trinasi į avalynę, vyksta progresuojantis vidinės sąnario pusės minkštųjų audinių pažeidimas, atsiranda skausmai, keičiasi pėdos padėtis, kas vėliau gali lemti ir sąnarių pakitimus“, – aiškina „Perfectus clinica“ gydytojas ortopedas traumatologas Giedrius Mazarevičiaus.
Negydant deformacija progresuoja, kol ligoniui tampa vis sudėtingiau pasirinkti avalynę, formuojasi nuospaudos, mažieji pirštai deformuojasi, vystosi sąnarių pokyčiai, galiausiai, žmogus net ima riboti judesius vaikščiodamas.
Pasak gydytojo ortopedo traumatologo, tokią pėdos deformaciją dažiausiai patiria moterys, taip pat ją gali lemti paveldimumas ar netinkamas avalynės pasirinkimas, pavyzdžiui, nuolatinis aukštakulnių su smailia nosimi avėjimas.
Skausmą palengvinti galima, bet išgydys – tik operacija
Pasak ortopedo traumatologo, įprastai įtarus deformaciją atliekamos standartinės pėdos rentgenogramos. Tiesa, G. Mazarevičiaus teigimu, geriausia būtų atlikti pėdos ir čiurnos dviejų krypčių rentgenogramas stovint. Pastebėjus iškrypusią pirmojo padikaulio pirmojo piršto ašį, diagnozuojama deformacija ir skiriamas gydymas.
„Deformacijos pagydyti be chirurginės operacijos neįmanoma, skiriant gydymą galima tik sumažinti nemalonius pojūčius ir pristabdyti progresavimą. Tai įmanoma nešiojant specialią patogią avalynę, ortopedinius įtvarus, silikoninius tarpupirščius, vidpadžius, taip pat atliekant tempimo pratimus, teipavimu, fizioterapiją. Skausmą malšina ir analgetikai – priešuždegiminiai vaistai, tepalai“, – pasakoja specialistas.
Negerėjant pacientas siunčiamas ortopedo traumatologo konsultacijai dėl operacinio gydymo galimybės. Operacija susideda iš kelių etapų: atliekamas pjūvis pėdos vidiniame arba nugariniame paviršiuje, atlaisvinamos ydingai surandėjusios struktūros, nupjaunamas perteklinis kaulas, pašalinami osteofitai, atliekama koreguojamoji osteotomija ir jos fiksavimas implantais, galiausiai, kruopščiai užsiuvama žaizda.
Lrt.lt
