Nerimo, miego sutrikimai, išsekimo būsenos, nuovargio sindromai, depresinės būsenos, psichosomatiniai sutrikimai – tai problemos, apie kurias, nepaisant to, kad sergančiųjų psichikos ligomis skaičius šalyje kasmet auga, ne kiekvienas ryžtasi kalbėti ir dar rečiau ieško profesionalios pagalbos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Psichosomatinių susirgimų skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Elvyra Baumilienė sako, kad nuostata, jog su ne vieną mėnesį ar net ne vienerius metus besitęsiančia slogia nuotaika, apatija, gyvenimo džiaugsmo praradimu reikia kovoti pačiam, „tyliai“ – kad niekas apie tai nežinotų, yra didelė klaida.
„Požiūris, kad psichikos liga yra vertinama tarsi stigma – gėdos ženklas, privalo keistis. Turime tvirtai pasakyti, kad nėra „nenormalu“ sirgti, bet nėra normalu metų metus kentėti dėl psichologinio diskomforto, stebėti pro akis bėgantį gyvenimą, kai yra visos galimybės gauti kvalifikuotą pagalbą ir išsivaduoti iš tokios būsenos“, – sako gydytoja psichiatrė E. Baumilienė.
Pasak gydytojos, jeigu laiku nesikreipiama į specialistą, neišsiaiškinamos prastos savijautos priežastys, gydomasi „tyliai“, savarankiškai, o vaistai, turintys spręsti trumpalaikes sveikatos problemas, pradedami vartoti nuolat – žmonės įninka ir atsiduria užburtame rate, iš kurio ištrūkti patys negali.
„Mūsų ligoninės Toksikologijos centre kasmet konsultuojama ir gydoma keliasdešimt pacientų, kenčiančių dėl priklausomybės nuo benzodiazepinų ir hipnotikų grupėms priskiriamų vaistų arba, paprastai tariant, migdomųjų ir raminamųjų. Vaistai gali būti paskirti visiškai „nekaltai“, pavyzdžiui, nemigai dėl įvairiausių gyvenimiškų išgyvenimų gydyti, tačiau atsiradęs pripratimas į jų vartojimą įklampina dešimtmečiams“, – apie pasekmes įspėja psichiatrė E. Baumilienė.
Gydytojos teigimu, norint įveikti ligą, atgauti gyvenimo kokybę, o ne tik gydyti ligų simptomus, tikslinga taikyti kombinuoto gydymo taktiką.
„Iš tiesų, didelei daliai žmonių, kurių bėdos nėra tokios, kad jiems reikėtų gydymo specializuotose gydymo įstaigose, galime padėti jų neguldydami į ligoninę, pagalbą teikdami pacientams lankantis Psichiatrijos dienos stacionare. Čia taikome kompleksinę pagalbą, susidedančią iš individualiai parinkto medikamentinio gydymo, individualios ir grupinės psichoterapijos bei fizinio aktyvumo programos“, – apie naująją paslaugą visiškai neseniai duris RVUL atvėrusiame Psichiatrijos dienos stacionare pasakoja Psichosomatinių susirgimų skyriaus vedėja.
Gydytoja pastebi, jog pacientai Psichiatrijos dienos stacionare jaučiasi žymiai jaukiau nei ligoninės stacionare bei priduria, kad požiūris, jog psichikos ligomis sergantieji gali būti gydomi tik tokiose įstaigose, kurias juosia aukštos tvoros, o nuo išorės juos saugo grotuoti langai, pasenęs ir rodantis šlubuojantį visuomenės supratimą apie problemos esmę ir mastą.
Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninės informacija
