Nevalgumas, persivalgymas, nutukimas, anemija, virškinimo sutrikimai. Anot gydytojos dietologės Linos Barauskienės, tai gali būti vaiko sveikatos bėdos, kurias lemia netinkami mitybos įpročiai pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Deja, daugelis tėvų net neįsivaizduoja, ką ir kaip turėtų valgyti sveikai auginamas vaikas. Tėvų apklausa apie 1–3 metų amžiaus vaikų mitybos įpročius atskleidė nerimą keliančią tendenciją: beveik 46 proc. tėvų Lietuvoje visiškai nustojo gaminti vaikui pritaikytą maistą, kai vaikui sukako 1–1,5 metų.
Palyginti su ankstesne tėvų apklausa 2016 m. kovo mėnesį, pastebima, kad tėvų informuotumo trūkumas laikui bėgant nesikeičia. 80 proc. šiemet apklaustų tėvų teigė visiškai nustojo gaminti vaikui pritaikytą maistą iki dvejų metų amžiaus (2016 m. tyrimo metu tą patį pripažino 89 proc. tėvų).
Vis dėlto tiek užpernai, tiek ir šiemet apklausti tėvai buvo vienos nuomonės – visavertė ir subalansuota mityba yra pats svarbiausias veiksnys, kad vaikas augtų sveikas. Tačiau tyrimai rodo, suaugusieji linkę pamiršti, kad mažasis nėra didelis. Daugiau nei pusė tėvų savo mažylį pradeda valgydinti kaip suaugusį žmogų jau metų amžiaus. Vis dėlto mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad gydytojų leidimas sulaukusį vienerių metų vaiką maitinti visai šeimai ruošiamu maistu galioja tik su viena išlyga – kad tokia šeima maitinasi sveikai.
Marinuoti, rūkyti ir sūrūs produktai, bandelės ir saldinti gėrimai, pusfabrikačiai, skanumynai tarp valgymų – tai yra visiškai įprasti suaugusiųjų valgymo įpročiai. Dažniausiai juos nustato gyvenimo būdas ir dienos režimas, kuris neretai lemia, kad pagrindinis produkto pasirinkimo kriterijus – tai, kaip greitai ir paprastai produktas yra pagaminamas.
„Vienerių metų sulaukęs vaikas turėtų maitintis maistu, tiekiamu bendram šeimos stalui. Tačiau, svarbiausia sąlyga, kad ant šio stalo būtų patiekiamas sveikatai palankus maistas, o ne tai, ką tėvai buvo įpratę valgyti iki šiol. Pavyzdžiui, įsisukę į greitą gyvenimo ritmą perkame pusfabrikačius, stipriai perdirbtą, rafinuotą maistą, kurie vaikams visiškai netinkami“, – aiškina gydytoja dietologė Lina Barauskienė.
Gydytojos dietologės praktika rodo, kad iki metų tėvai dar rūpinasi, ruošdami vaikams maistą, o antraisiais jų gyvenimo metais dauguma tėvų jau duoda tą patį maistą, kurį valgo visa šeima. Todėl išeitis – keisti įpročius visai šeimai ir, žinoma, neužmiršti, kad 1–3 metų amžiaus mažylio skrandis yra net 5 kartus mažesnis nei suaugusiojo, tačiau kai kurių būtinųjų maisto medžiagų, pavyzdžiui, geležies, vitamino D ar kalcio, reikia 5–7 kartus daugiau.
L. Barauskienė taip pat atkreipia dėmesį: tėvai turi nustatyti reguliarių maitinimų laiką, vietą ir tiekti tinkamą maistą. O vaikas turi nuspręsti, kiek ir ar iš viso nori valgyti. Pasak jos, yra normalu, jeigu vaikas kasdien valgo skirtingą maisto kiekį, vieni vaikai valgo daugiau, kiti – mažiau. Tik vaikas žino, kiek jam tuo metu reikia maisto.
Sveikata.lt
