Vilniuje gyvenanti Virginija pasakoja, kad maždaug mėnesį jautė nuovargį, sunkumą. Ilgainiui kamuoti pradėjo kosulys bei dusulys. Pablogėjus, paaiškėjo, kad moteris serga sunkia liga, kuri pakeičia gyvenimus. Virginija ir jos gydytoja, VUL Santaros klinikų kardiologė prof. Irena Čelutkienė papasakojo, kokia liga yra širdies nepakankamumas.
– Širdies nepakankamumas – ar tai dažna problema Lietuvoje?
I. Čelutkienė: Iš visų lėtinių ligų diagnozių, tai yra trečia pagal dažnumą liga Lietuvoje (po po arterinės hipertenzijos ir po išeminės širdies ligos). Todėl mes turime į ją kreipti didžiulį dėmesį.
– Ar tiesa, kad liaudiškai tai vadinama „širdies nuovargiu plakti“? Kas tai yra, kaip apibūdinti širdies nepakankamumą?
I. Čelutkienė: Tai yra sutrikusi širdies funkcija, nes širdis atsako už tai, kad visi organai gautų pakankamai kraujo ir kad jis būtų išpumpuotas atgal į širdį. Tai varikliukas, kuris suteikia deguonies kraujui ir plaučiams. Jei šis procesas sutrinka, didžiausi pokyčiai, kurie visur vyksta, tai visur kaupiasi skysčiai – plaučiuose ir kituose organuose. Dėl to ir atsiranda simptomai.
– Ar ši liga priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo?
I. Čelutkienė: Šios ligos ribą laikome virš 65 metų. Nuo tos ribos labai išauga paplitimas. Apie 10 proc. gyventojų tokiame amžiuje jau turi širdies nepakankamumą. Bet taip pat turime nemažą grupę tarp 45 ir 65 metų.
– Virginija, kaip širdies nepakankamas jums buvo diagnozuotas ir kaip viskas pasikeitė.
Pacientė Virginija: Buvo labai sunku. Vis kamuodavo nuovargis, manydavau, kad tiesiog pavargdavau. O paskui naktimis pradėjau stipriai kosėti, dusti. Kartą taip uždusau, kad nebegalėjau kvėpuoti. Artimieji iškvietė greitąją, išvežė ir pripažino ligą. Lėtinis nepakankamumas mane kamavo seniai, čia buvo toks didžiulis paūmėjimas. Kokį mėnesį man buvo silpna. Tas nuovargis – atrodydavo, kad eidama kažką sunkiai nešu.
– Kaip gyvenate dabar?
Pacientė Virginija: Su vaistais gerai. Ši liga visai sulėtina gyvenimą. Sunku eiti, sunku lipti laiptais, keltis, nieko nepakeliu, kartais toks bejėgiškumas apima, silpnumo priepuolis. Turi atsiremti ar kažkur atsisėsti, nes kitaip išgriūsi.
– Ar įmanoma pačiupti ligą pačiose užuomazgose ar pastebime tik pasekmes?
I. Čelutkienė: Ilgą laiką žmogus jaučia nuovargį, dusulį, pastebi, kad jis nebe taip toleruoja fizinį krūvį kaip anksčiau. Sunkiau užlipti laiptais, sunkiau toliau eiti ir dažnai į tai nekreipiama dėmesio. Paprastai tai atsiranda dėl kokios nors širdies ligos. Nes širdies nepakankamumas yra tam tikrai komplikacija pagrindinių širdies ligų. O tos pagrindinės yra dvi labiausiai paplitusios – arterinė hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) ir išeminė širdies liga (persirgti infarktai ir kitos šios sistemos ligos). Dėl jų yra didžiausia rizika. Visi rizikos veiksniai kaip rūkymas, nejudėjimas, aukštas cholesterolis turi įtakos vėliau atsirasti širdies nepakankamumui. Mes norėtume, kad ši komplikacija būtų diagnozuota žymiai anksčiau ir kad gydymą būtų galima pradėti anksčiau, nes nuo to laiko, kai užfiksuojama diagnozė, jo gyvenimas tampa visiškai kitokiu ir gerokai trumpesniu
– Kada reikėtų kreiptis į gydytojus?
I. Čelutkienė: Jei pacientas kokią savaitę jaučia, kad yra kažkas ne taip, patartume pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojai, fiksuodami tokius simptomus, turėtų padaryti kraujo tyrimą.
– Ko dėl šios ligos reikėtų atsisakyti?
I. Čelutkienė: Labiausiai pacientams rekomenduojama riboti druską, kadangi druska organizme sulaiko skysčius, o pagrindinis mechanizmas blogo krūvio tolerancijos yra ta, kad organizme yra per daug skysčių ir dusulys atsiranda dėl to. Plaučiai yra perpildyti skysčiais. Mes rekomenduojame, kad ir skysčių pacientas vartotų mažiau, šiuo atveju, ne tiek, kiek visi sveiki žmonės. Jei yra išeminė širdies liga, aterosklerozė, reikėtų kontroliuoti ir cholesterolio kiekį.
Lrt.lt
