Gyvename ne tik švaros, bet ir alergijos amžiuje, kai alerginė sloga, astma ar atopinis dermatitas plinta kaip epidemija. Mūsų naudojamas muilas yra antibakterinis, siurblys robotas išsiurbia kiekvieną dulkelę iš menkiausio plyšio, o valiklių reklama žada, kad ši kone stebuklinga priemonė panaikins 99,9 proc. mikrobų.
Jau XIX a. pabaigoje buvo atrasta, kad tam tikros bakterijų rūšys sukelia vienas ar kitas ligas. Iki šiol žmogus atkakliai stengėsi atskirti savo kūną bei aplinką nuo bakterijų pasaulio. Niekas neabejoja, kad higienos ir švaros laikymasis padarė didžiulę įtaką mūsų sveikatai: pavyzdžiui, pasterizuoto pieno atradimas tapo esminiu faktoriumi, išgelbėjusiu daugelio vaikų gyvybes ar apsaugojusiu nuo sunkių ligų.
Švara ir sterilumas – ne tas pats
Tarp švaros ir sterilumo yra didžiulis skirtumas, pastebi gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė. Kai vaikus saugome nuo bet kokių bakterijų, kurių yra gausu mus supančioje aplinkoje, tai sukelia ir neigiamų pasekmių. Mokslininkai vis labiau pradeda atrasti „per švarios“ visuomenės ir jos įpročių įtaką mūsų sveikatai.
„Daugelis specialistų mano, kad kai vaikai susiduria su mažesniu mikrobų kiekiu, tai gali būti vienas iš veiksnių, provokuojančių alergijos išsivystymą vėlesniame amžiuje. Taip įvyksta todėl, kad iš labai mažo vaiko mes atimame galimybę susidurti su alergenais, jis prie to nepripranta, o vėlesniame amžiuje organizmas nebeatpažįsta, kas yra gerai, o kas – ne“, – pastebi alergologė.
Pastaraisiais metais aktyviai aptarinėjama higienos hipotezė teigia, kad vis augantis odos ir autoimuninių ligų skaičius išsivysčiusioje visuomenėje gali būti susijęs su perdėta higiena. Taigi, ar galime rasti balansą tarp švaros ir sterilumo ir išmokti gyventi bei susidraugauti su tais mikrobais, kurie mus neišvengiamai supa?
Sveikata.lt
