Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad kovo 22-ąją tarptautinė bendruomenė mini Pasaulinę vandens dieną. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį į gėlo vandens svarbą, nes dėl vandens trūkumo ar prastos kokybės gali plisti užkrečiamosios ligos.
Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka viena pagrindinių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, besivystančiose šalyse nuo žarnyno infekcinių ligų, plintančių dėl nesaugaus vandens ir jo trūkumo, kasmet miršta apie 2 mln. vaikų.
Užterštas vanduo ir blogos sanitarinės sąlygos yra pagrindinė choleros, vidurių šiltinės, virusinio hepatito A protrūkių priežastis Azijos bei Afrikos šalyse. Su vandeniu gali plisti ligas sukeliančios bakterijos (Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt.), virusai (adenovirusai, enterovirusai, hepatitų A ir E, norovirusai ir kt.), pirmuonys (Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica, Giardia intestinalis), helmintai (Dracunculus, Schistosoma).
Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra gera, tačiau ne visi šalies gyventojai vartoja centralizuotai tiekiamą vandenį. Apie 700 tūkst. gyvenančių kaimuose ar priemiesčiuose gyventojų vartoja šachtinių šulinių gruntinį vandenį, kuris yra arti žemės paviršiaus. Todėl pavasarį polaidis vandenį gali užteršti pavojingomis bakterijomis ir cheminėmis medžiagomis, taip pat šachtinių šulinių vanduo gali būti užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos.
Artėjant maudymosi sezonui reikėtų pasirūpinti ir paplūdimiais bei maudyklomis. Atvirų telkinių vanduo labiausiai būna užterštas pavasarį, kai nutirpus sniegui ir po smarkių liūčių ant kranto esančios šiukšlės bei kiti teršalai patenka į vandenį. Įšilusiame ir organinėmis medžiagomis užterštame vandenyje susidaro palankios sąlygos įvairiems virusams, bakterijoms, pirmuonių cistoms, kirminų kiaušinėliams ilgai išlikti gyvybingiems ar net pasidauginti.
Siekdami užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui per vandenį, ULAC specialistai rekomenduoja:
- atkreipti dėmesį į kiemuose esančių šachtinių šulinių aplinką ir pašalinti galimus vandens taršos šaltinius;
- pavasarį sutvarkyti ežerų, upių, tvenkinių bei kitų atvirų vandens telkinių pakrantes. Jų neteršti žmonių bei gyvūnų išmatomis, įvairiomis šiukšlėmis ar kitomis atliekomis;
- maudymosi sezono metu, po stiprių liūčių reikėtų bent parą nesimaudyti atviruose vandens telkiniuose. Maudantis stengtis, kad vanduo nepatektų į burną. Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, taip pat šiuo vandeniu neplauti daržovių, vaisių ar indų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
