Sparti darbo vietų kompiuterizacija lemia tai, kad vis didesnė visuomenės dalis susiduria su neigiamu sėdimo darbo poveikiu sveikatai. Ne išimtis ir urologija. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Urologijos centro gydytojo urologo Martyno Maniko, pastebima ir tai, kad dėl urologinių negalavimų kreipiasi vis jaunesnio amžiaus vyrai. Neretai pacientams sunku nupasakoti tikslius nusiskundimus, tačiau daugelis negalavimus apibūdina kaip maudimą ar skausmą dubens srityje.
Dirbant sėdimą darbą, dubenyje atsiranda veninio kraujo sąstovis ir arterijomis atitekėjęs kraujas venomis nebeišteka. Susiformavęs šis kraujo sąstovis tampa įvairių urologinių ligų priežastimi. Kadangi sėdimą darbą dirba nemažai jaunų žmonių, pastebima, kad dėl atsiradusio maudimo, skausmo dubens srityje į gydytojus kreipiasi vis jaunesni pacientai. Jiems neretai diagnozuojama ketvirtoji prostatito rūšis – lėtinis dubens skausmo sindromas.
„Prostata yra viena iš labiausiai krauju aprūpinamas organas vyrų organizme. Esant veniniam sąstoviui, susiformuoja kraujo aprūpinimo nepakankamumas, kuris tampa prostatos susirgimo priežastimi. Dažniausiai tokius susirgimus palydi nenusakomas skausmas dubenyje, maudimas. Tačiau šias problemas galima spręsti padidinus fizinį aktyvumą“, – aiškina gydytojas.
Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, aktyvesnis jaunesnių vyrų lankymasis pas urologus juntamas ir todėl, kad keičiasi požiūris į šią sritį. Pasak gydytojo, anksčiau nebuvo priimta vyrams profilaktiškai tikrintis pas urologus, o tai turėtų tapti kiekvieno vyro rutinos dalimi, mat pajutus simptomus jau gali būti per vėlu.
„Prieš keliolika metų vyrai kreipdavosi tik esant kritinėms situacijoms, kai gydytojai jau būdavo bejėgiai, nes dažnu atveju liga būdavo pernelyg pažengusi. Urologinius tyrimus rekomenduojama atlikti kas metus. Ankstyvoji priešinės liaukos vėžio diagnostika Lietuvoje privalomai atliekama kas dvejus metus, didžiausio vyrų susirgimo rizikos laikotarpiu, jiems esant 50–69 metų amžiaus.
Ankstyvoji diagnostika leidžia laiku aptikti vėžines ląsteles. Kraujo tyrimą, kuris ir parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje, atlieka šeimos gydytojas. Normalus rodmuo neturėtų viršyti 3 ng/ml. Kitu atveju suteikiamas siuntimas pas urologą. Laiku pastebėjus ligą, yra didelė tikimybė ja išgydyti“, – teigia gydytojas.
Pasak gydytojo, urologiniai simptomai – tai tik subjektyvūs paciento pojūčiai. Juos pajutus svarbu nepavėluoti. Objektyvizuoti pojūčius padeda tik tyrimai.
„Neaiškiems atvejams tirti pasitelkiami urodinaminiai tyrimai. Tai itin reta paslauga Lietuvoje, kurią teikia tik kelios gydymo įstaigos. Šių funkcinių tyrimų dėka nustatomas šlapimo pūslės sugebėjimas kaupti, laikyti ir pašalinti šlapimą. Tyrimai padeda įvertinti šlapimo pūslės, šlapimo rauko, dubens funkcinę būklę, nustatyti, ar problemos kyla dėl prostatos, šlapimo pūslės, ar dėl susilpnėjusios raumens veiklos, šlaplės susiaurėjimo, o gal kitų priežasčių“, – apie urodinaminių tyrimų naudą pasakoja M. Manikas.
Kaip teigia gydytojas, urodinaminiai tyrimai suteikia galimybę probleminius atvejus ištirti ambulatoriškai – tą pačią dieną, vienoje vietoje. Nors specialaus pasiruošimo jiems nereikia, svarbu, kad pacientas neturėtų infekcijos.
„Urodinaminiai tyrimai trunka iki 30 min., rezultatai gaunami iš karto, o išanalizuojami jau po keleto dienų. Tyrimai skirstomi į invazinius ir neinvazinius. Neinvazinis urofloumetrijos tyrimas parodo šlapinimosi greitį ir kokybinę išraišką. Cistometrija padeda nustatyti tikslią šlapimo pūslės funkcinę būklę ir įvertinti – ar tai jos sutrikimas, sąlygotas neurologinės priežasties. Profilometrija atskleidžia šlapimo pūslės rauko (sfinkerio) būklę“, – tyrimus apžvelgia specialistas.
Lrt.lt
